Straipsniai

Ir vėL žiema.

Taip, ir vėl žiema. Daugelis žmonių nėra nusistatę prieš šį metų laiką. Vaikams patinka žaisti su sniegu, statyti besmegenius, daryti angelus sniege. Piktus žmones apima džiaugsmas atėjus keršto metui – pagaliau galės apmėtyti niurzgą kolegą gniūžtėmis. O kitas, kiek ramesnes asmenybes aplanko pati Kalėdų Dvasia. Jie ima kepti meduolius, penktadieniais nevalgo mėsos, apskritai tampa dar ramesni, nei paprastomis dienomis. O didžiausia pramoga – puošti kalėdų eglutę.

Vieni važiuoja į medelynus pirkti kvepiančios didelės eglės, vėliau pastato ją svetainės viduryje, kad ji užimtų visą erdvę, bet užtat jaučiamas kalėdų kvapas. Kitiems užtenka trisdešimties centimetrų plasmasinės eglutės stovinčios ant palangės, kuri apkarstyta lemputėmis ir šviečia dieną naktį. Kiekvienas skirtingai švenčiame atėjusią žiemą, bet turbūt nė vienas neliekame be kalėdų.

Žiūriu į kalendorių. Vis dar lapkritis. Bet jau nebeilgai. Liko dvi dienos. Tada gruodis. Jau adventas. Laikas pirkti advento kalendorių ir kiekvieną dieną pasaldinti gabalėliu šokolado. Laikas pagalvoti ir apie dovanas artimiesiems. Tačiau laikas prisiminti tai, ką užmirštame kiekvienais metais – metas pagalvoti apie sniegą. Ar šiais metais jis spindės? O gal vėlei bus sudergtas gatve važiuojančių mašinų? Taip pat reikia prisiminti švelnumą, toleranciją, meilę. Ar šiais metais man pavyks susidraugauti su kaimynu iš gretimos laiptinės, kuris vis užstato savo džipu mano volvo kelią iš stovėjimo aikštelės? O gal vėl aš susibarsiu su mama dėl kalėdinių vaišių? Reikia pagalvoti apie viską.

Atsisėsk ant žemės ir susimąstyk, kuo nori pakeisti savo gyvenimą. Kaip nori pasikeisti pats. Ir pasistenk, labai labai pasistenk tapti dar geresnis iki išauš kitų metų rytas. Nereikia tam jokio stebuklo, pats gali tai padaryti. Tiesiog tapk tuo, kuo nori būti, ką nori matyti kiti. Nes tu pats esi stebuklas. Stebuklingų švenčių,

Su meile,Elephant.

_______________________________________________________

Viešasis transportas

Kasdien važinėju autobusais, kartais ir troleibusais. Kitaip pasakius – viešuoju transportu. Daug žmonių naudojasi šia, palyginti pigia, paslauga. Šiais laikais ne vienas jau pamąsto prieš pirkdamas automobilį. Nuvažiuoti nuo vieno sostinės galo iki kito – nuo 5 litų. Vienas autobuso bilietas – 2 litai, mokiniams ir studentams – 1 litas. Na, o jei turi ponelę Elektroninio Bilieto Kortelę, tuomet  - nors visą dieną važinėk ir važinėk. Be to autobuse – šilta, šviesu ir vairuoti nereikia. Bet tik tau, keleiviui.

Ne kartą esu susimąsčiusi (o ką daugiau veikti sėdint ir spoksant pro autobuso langą?) apie vairuotoją. Net su draugėmis esame apkalbėjusios, kad nė viena iš mūsų netrokštų autobuso vairuotojo darbo. Visa diena, kaip tik sėdėti savo įstiklintoje mažoje kamarėlėje ir sukioti vairą kartkartėm nuspaudžiant durų atidarymo mygtuką. Bet jei kokį kartą nenuspaudi irzli moteriškė apšauks, kad neišleidi jos jai reikalingoje stotelėje. O dar ta nauja tvarka... Žinoma, Klaipėdoje jau seniausiai taip daroma, o ir Vilniuje ne taip jau naujas išradimas atsirado. Nuo vasaros vidurio, tad jau turėtumei būt įpratęs. Vairuotojas tai jau tikrai įprato – kai prie tos rutinos prisideda dar ir kievieno bilietėlio tikrinimas. Jam tai tik dar viena  pareiga, prie daugybės kitų, kuri jam iki kaklo atsibodusi ir, dėl kurios jis nekenčia savo gyvenimo, aš taip manau. Jo vietoje, aš tikrai nekęsčiau.

Laimei, aš nesu autobuso ar troleibuso vairuotoja. Neturėčiau tiek kantrybės. Ir drąsiai sakau (visai nenorėdama įžeisti viešojo transporto vairuotojų/kontrolierių), tai nėra mano svajonių darbas, tad visa širdim viliuos, kad neteks tokios dalios paragaut. Nors jei yra koks žmogus, kuris tikrai svajoja apie tokią „karjerą“, tuomet džiaugiuosi už jį, jo gerus norus ir pasiryžimą. Šaunuolis, žmogau.

Bet aš geriau pabūsiu nešaunuolė, bet padarysiu tai, ko tikrai noriu, tapsiu tuo, ko siekiu ir būsiu tiek laimiga, kiek lems man gyvenimas.

Linkiu ir jums išsirinkti savo svajonių profesiją ir apskritai kelią, kuriuo eisite. Būkite šaunuoliai, tapkite laimingais. Nesvarbu, net jei svajojate būti bedarbiais. Teišsipildo jūsų svajonės. Tebūna jūsų gyvenimas šviesus, gražus ir FANTAstiškas! Myliu, panelė Dramblius

_________________________________________________________

Mikės Pūkuotuko išmintis

„O meškiukas Pūkuotukas rimtai dirba“. O taip. Tai bent darbo jis turi. Jam juk reikia valgyti, miegoti ir vėl valgyti! Štai kaip sunkiai dirba maži meškiukai, tokie kaip Pūkuotukas. Šito net nepalyginsi su žmogaus darbu. Visa diena biure tarp daugybės popierių ir susirinkimų, tai dar niekis prieš Mikės susimąstymą, kai jis galvoja kiek jam dar liko medaus puodynių.

Pūkuotuko nuomone, žmonės nežino kas yra darbas. Paklausykite jo, jis žino ką sako, nes jis šiaip sau nekalba dėl to, kad kalbėti, taupo energiją. Žmonės turėtų daryti, kaip jis – dirbti RIMTAI. T.y. valgyti, miegoti, valgyti priešpiečius, virškinti, skanauti medaus vakarienei ir vėlei griūti į lovą. Žmonių kalba aš noriu pasakyti, kad jūs, žmonės, pernelyg įsijaučiat į savo veiklą. Noriu jus nuraminti, juk viskas gerai. Tavo vardas Mokytoja ir vakar neištaisei aštuntokų rašinių? Nusiramink. Ką tu gali dabar daryti? Na aišku, ką darai, daryk gerai. Bet negi dabar laušies į mokyklą, kad paimtum sąsiuvinius ir surašytum visiems dešimtukus, vien dėl to, kad neturi laiko perskaityti ką jie parašė?  Taigi, kad ne. Pirmiausias žingsnis – niekuo nepadės faktas, kad tu dabar raunies plaukus nuo galvos. Antra – stenkis ramiai surasti sprendimą. O tada pasisaldink medaus šaukšteliu ir eik miegoti.

Žmonės, išmokite nusiraminti, valgykite medų ir miegokite visą parą. Juk žiema jau čia. Mikė Pūkuotukas sako: „Tu nestorėji, tu tik ruošiesi žiemai“, o Mikė visad sako tiesą. Užsiauginkite storą kailiuką ir išmokite pailsėti, jėgų jums dar prireiks. Prisiminkite seną pomėgį, kuriam vis neturėjote laiko ir raskite to laiko, nes gyvenate tik kartą. Su meile,

Anonimas

P.s. ir perskaitykite „Mikę Pūkuotuką“. Verta.